Racionalaus pirkimo principai (II dalis)

Pirmą dalį rasite čia.

Neskubėkite pirkti prekių su užrašu „akcija“ ar „gera kaina“. Pardavėjas nėra jūsų draugas – jis stengiasi iš jūsų uždirbti ir toks užrašas dar nereiškia, kad kaina išties gera. Pasižiūrėkite kiek kainuoja kilogramas / litras to produkto, nes galbūt būtent įpakavimas sudaro solidų prekės kiekį.

Radę visas planuotas prekes galiausiai ateinate prie kasos sumokėti. Jūs net nesusimąstote, kad įžengėte į „prabangos“ skyrių. Čia yra išdėstytos vienos brangiausių prekių. Iš pirmo žvilgsnio tai tik kramtomoji guma, šokoladas ar gaivusis gėrimas, cigaretės, tačiau jų antkainis yra toks didelis, kad jeigu žinotumėte kiek permokate, tikrai jų nesirinktumėte. Be to prie kasų būna sukrautos ne pirmos būtinybės prekės. Argi negalite gyventi be kramtomosios gumos, šokolado, loterijos bilieto, cigarečių? Jeigu jums taip jų reikėjo, tai kodėl jų į krepšelį neįsidėjote anksčiau? Įsidėmėkite: NIEKADA NIEKO NEPIRKITE PRIE KASŲ. Jeigu laikysitės šio principo jūs jau tapsite turtingesni.

Paskutinis dalykas, kurį privalote atlikti prieš sumokėdami už prekes – tai revizija. Peržiūrėkite visas prekes, kurias turite savo krepšelyje ir užduokite sau du klausimus:

Pirma, ar aš planavau pirkti šias prekes prieš ateidamas į parduotuvę; ir, antra, ar man tikrai to reikia? Neabejoju, kad vienas kitas nereikalingas daiktas vis vien prasmuko į jūsų krepšelį. Juk verslininkai apsukrūs žmonės, sunku prieš juos visuomet laimėti. Jeigu jums pavyko išnešti sveiką kailį iš prekybos centro, jūs įrodėte nesate briedis ir, kad esate gudresnis už verslininką.

Racionalaus pirkimo principai (I dalis)

Yra keletas taupymo principų, manau juos būtų tikslingiau vadinti racionalaus pirkimo principais. Racionalaus pirkimo tikslas yra pirkti tik tuos daiktus, kurių išties reikia.

Visų pirma, pirkinius reikia planuoti. Jeigu žinote, kokius tiksliai daiktus planuojate pirkti, jūs išleisti žymiai mažiau, nes pirksite tik tai ko jums reikia. Tik įėjus į parduotuvę prieš akis jums išdygs geriausias tos dienos pasiūlymas, kurio greičiausiai nebuvote net planavę. Nesusigundykite, tai vienas iš pardavimo triukų. Prekybininkams svarbu, kad įėjęs klientas iš karto įsigytų prekę. Jau pirmas daiktas įmestas į prekių krepšelį verslininkui reiškia, kad „žuvis užkibo“ – pirkimas prasidėjo. Jūs tampate kaip žuvis tinkle – pamirštate ką tiksliai planavote įsigyti ir pradedate pirkti viską iš eilės.

Jeigu atkreipsite dėmesį, prekybos centrai yra taip suplanuoti, kad apsuktumėte ratą, kol prieinate reikiamą lentyną. Tais takais, dar vadinamais „briedžių takais“ yra nukreiptas visas pagrindinis žmonių srautas. Briedžių take išdėstytos yra vienos brangiausių prekių, nes jas pirkėjai tiesiog šluoja (nors nebuvo apie tokius pirkinius net planavę). Jeigu galiausiai sėkmingai pasiekėte norimą lentyną su tuščiu krepšeliu, maža pergalė jau pasiekta. Dabar jūs galite rinktis jus dominančią prekę. Akių lygyje visuomet pamatysite prekę, kurios bus brangiausios, nes jos tarsi savaime „užkliūna“ už akies. Nereikia skubėti jų pirkti, tikslinga pasidairyti žemesnėse lentynose, kur taikomas antkainis yra žymiai mažesnis.

Išlaidavimas

Ar žinote, kad pasaulinė prekybos organizacija „pirkimo maniją“ įtraukė į priklausomybės ligų sąrašą. Atlikus tyrimus buvo nustatytą, kad šia liga serga 52 proc. bričių, 40 proc. amerikiečių ir 20 proc. vokiečių. Apskritai, nuo 2 iki 10 proc. žmonių turi polinkį pirkti. Lietuvoje ši priklausomybė ypač stipriai išreikšta: 2009 m. „Aviva“ grupės užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai yra išlaidžiausi gyventojai iš 26 tirtų valstybių, o tai jau realus pagrindas susimąstyti kiekvienam iš mūsų. Šis tyrimas geriausiai atsako į klausimą: kur dingo mano pinigai? Atsakymas paprastas – didžiąją dalį pinigų mes iššvaistome niekniekiams, prisipirkdami daiktų, kurių net neturime kur dėti, kurie namuose užima vietą ir nė karto nebuvo panaudoti.

Regis nieko negalime pakeisti, nes esame vartotojiškos kultūros dalimi. Visa mašina sukurta, kad tik pirktume. Bankai lengva ranka dalina vartojamuosius kreditus, visada gali pirkti lizingu, naudodamas debetinę kortelę gali pirkti į skolą, kreditą gali gauti išsiuntęs sms žinutę, reklama užima bemaž pusę eterio laiko, visa rinkodara ir prekybos centrų išplanavimas suprojektuoti taip, kad pirktumėte: jūs sukate verslininkų nutiestais „briedžių takais“ šluodami viską nuo lentynų, esančių akių lygyje, netgi nesusimąstydami, kad šalia galima rasti ir pigesnį daiktą. Jūs perkate vadovaudamiesi užrašu „akcija“ arba „gera kaina“, net nesusimąstę, kad tai yra marketinginis triukas ir visai šalia galite rasti pigesnę tokios pat kokybės prekę. Jūs perkate 3 maisto produktus už 2 kainą, o paskui išmetate visus 3, nes nespėjate jų suvalgyti.

Vartoti skatina ne tik verslininkai, bet ir visuomenė. Siekdami išlaikyti socialinį statusą, jūs esate priversti pirkti gražius rūbus, papuošalus, turėti gražų automobilį tam, kad neatsiliktumėte nuo savo draugų, kad nejaustumėte diskomforto. Kavinėje susitikę su draugais pabendrauti, užsisakote valgyti, net jeigu esate sotūs, nes nekaip atrodysite, jei vienintelis nevalgysite.

Psichologų atlikti tyrimai parodė, kad kuo žmogus labiau save prievartauja dirbdamas, tuo jis labiau linkęs išlaidauti. Žmonės perka daiktus siekdami kompensuoti pasitenkinimą gyvenimu, savo išvaizda ir kitus trūkumus. Taip jie tiesiog pabėga toliau nuo šių problemų ir jų nesprendžia.

Blogiausia yra tai, kad šitaip švaistydami pinigus, mes nesugebame skirti pinigų tikrai svarbiems dalykams, suteikiantiems ilgalaikį džiaugsmą ir pasitenkinimą bei iš esmės keičiantiems gyvenimo kokybę.

Taupymo pagrindai: maistas

Į darbą maistą nešdavausi visada, daug greičiau papietauti iš dėžutės nei keliauti iki kažkokios kavinės, laukti kol tave aptarnaus, kol pagamins, kol atneš, tada grįžti atgal. Vien dėl laiko visada rinkdavausi savo atsineštą maistą, net, jei tai nebūdavo pigiau. Taip pat, yra nerašyta taisyklė, kad kiekvieną penktadienį darbe einame pietauti kažkur arba užsisakom.

Be to, išmokau šį bei tą apie dietas, kalorijas, maisto naudingumą ir pan. Sakyčiau, kad maitinuosi kaip niekada sveikai. Pusryčiams – pjaustyti švieži vaisiai ir įvairūs riešutai ant viršaus. Pietums – namuose paruoštas maistas. Svarbiausia, kad išmokau, kur ką pigiausiai pirkti.

Skamba turbūt kaip sunki užduotis apeiti visas? Iš tiesų tai ne. Kiekviena iš jų yra maždaug 1-3 min. kelio nuo manęs pėsčiomis. Kadangi apsiperku tik vieną vienintelį kartą per savaitę – šeštadienį, tai vis tiek vienu kartu yra sunku viską panešti, tad vienu kartu aplankau 1-2 parduotuves.

Pats maisto gaminimas man patinka. Nepasakyčiau, kad teikia malonumą, bet patinka – raminanti veikla, kurios metu daug visko apgalvoti ir sugalvoti galima.

Tą patį galiu pasakyti ir apie vakarienę. Vakarienė, kaip ir daugeliui dirbančių žmonių, man yra pagrindinis valgymas. Sutinku, kad ne visada yra noro vakarienę gamintis (ypač jei po darbo užkandi bananų, vėliau važiuoji į teniso treniruotę ir grįžus dar reikia ką nors gaminti), bet negi norėtumėt važiuoti iki restorano ir užtrukti dar kelias valandas, kad už didelę kainą suvalgytumėt vidutinės kokybės patiekalą?

Taupymo pagrindai: kelionė į darbą

Važinėti dviračiu į darbą.

Dar nė dienos nevažiavau kitaip. Jei būtų didžiulė liūtis, tai tiesiog ilgiau pasėdėčiau darbe, o kitą dieną vėliau nueičiau, kad išlyginčiau valandas (galioja tiems, kas neturi griežto 8-17 grafiko). Tačiau lietus nėra priežastis nevažiuoti. Iš patirties galiu pasakyti, kad per lietų daug smagiau!

Žmonės kartas nuo karto vis paklausia, kodėl neturiu automobilio, nes kažkaip žmonės už minimumą dirbantys toje pačioje įmonėje sugeba jį turėti, o „vargšas“ programuotojas šaltu oru dviratį mina. Tiesa, tą dviratį minti nebūna šalta. Kol dviratį nusinešu į apačią ryte iš trečio aukšto, kūnas šiek tiek įšyla, tad atidarius lauko duris nebūna vėsu. Vos pamynus, jau šilta visai kelionei. Tad šalčio faktorių galima pamiršti.

O kur dar sveikatos privalumai važinėjant dviračiu, užsigrūdinimas. Apie pinigus, o svarbiausia laiką net kalbėti neverta – kol automobilistai stovi kamštyje, aš galiu ilgiau pamiegoti, ilgiau pusryčiauti ir atvykti į darbą neištampytais nervais. Beje, pažįstu žmonių, kurie į darbą tiesiog ateina, ir ne todėl, kad gyventų šalia. Tiesiog kai kuriems žmonėms labiau patinka pasivaikščioti nei važiuoti sausakimšais autobusais…

Pabandykite kartais pakeisti savo įpročius ir pasielgti kitaip nei visada: iki darbo nueikite, nuriedėkite dviračiu. Jei visgi nenorite atsisakyti patogumo važiuoti po stogu, pasiteiraukite kolegų, gal kas nors gyvena šalia ir gali jus pavežti. Važinėti drauge ir pigiau, ir smagiau.