Sėkmės mokestis ir ar jo (ne)reikia?

Kas yra sėkmės mokestis? Tai yra terminas, kuris reiškia kintamą investicijų valdymo išlaidų dydį. Šis dydis priklauso nuo to, koks yra investicinių priemonių portfelio vertės prieaugis. Taip ar panašiai sėkmės mokestis apibrėžiamas ekonomikos ir verslo vadovėliuose. Tačiau ar realybėje viskas vyksta taip pat kaip vadovėlio schemoje? Anaiptol. Pasirodo, realybėje galima sumokėti sėkmės mokestį ir visiškai nieko negauti mainais. Lietuvoje yra numatyta, kad šį mokestį būtų galima grąžinti per kalendorinius metus ir nustatytas mažesnio bazinio fiksuoto atlyginimo mechanizmas, to nepakanka. Vakarų pasaulyje plačiai paplitę nuostatos, kurios gina investuotojų interesus, būna nustatytos aukščiausios pasiektos ribos (HWM) arba pelningumo ribos ir tai kur kas palengvina investuotojų dalią. Be to, kitose šalyse skaičiuojant sėkmės mokesčiui nenaudojami lyginamieji indeksai. Kai šių nuostatų nėra, kartais investuotojai priversti už tą patį dalyką mokėti kelis kartus, nors realaus investicijų prieaugio neturi. Dėl sėkmės mokesčio vingrybių gali itin nusvilti ilgalaikes investicijas darantys asmenys, o šitai valstybei atsiliepia dar labiau dėl mažos rinkos problemų (straipsnis apie vieną iš jų – drabužių prekyba išaugo rinką).

Verslas namuose: kaip atrodo verslo pradžia

Dažnas pagalvojame, kad būtų smagu turėti verslą ir nekelti kojos iš namų, ypač žiemą, kai už lango minusinė temperatūra. Todėl tikras verslininkas pradeda ieškoti išeities iš šios problemos, kol galiausiai jis suranda sprendimą – verslas namuose. Tačiau kad ir kaip patraukliai skambėtų ši verslo forma, reikia nepamiršti, kad kuriant verslą namuose, susiduriama su nemažai problemų. Šiandien pabandysime apžvelgti kokias problemas reikia spręsti kuriant verslą namuose, bei kokios galimos tokio verslo idėjos. Kaip ne keista, dažnu verslininko įrankiu tampa kompiuteris. Vieni bando investuoti pinigus į tam tikrus fondus, kiti perka turtą, o po to jį nuomoja ar parduoda, treti įkuria savas internetines parduotuves. Tačiau kaip ir kiekvienas verslas, dažniausiai net ir verslas namuose reikalauja tam tikrų investicijų. Tai gali būti internetinės parduotuvės išlaikymas, tam tikro puslapio atnaujinimas, investicijos į įvairius fondus. Taip pat susiduriama su iššūkiais: kokio pobūdžio verslą kurti, kokią nišą geriausia užimti, pasiskaičiuoti, kur mažiausia konkurencija. Kita problema iškyla dėl komunikacijos su kolektyvu, kadangi reikia nuspręsti kaip bus bendraujama: ar reguliariai bendraujama per socialinius tinklus, ar bus rengiami susirinkimai. Visgi pavykęs verslas yra tada, kai įveikiamos visos šios kliūtys.

Kaip parengti verslo planą: patarimai

Apie tai, kaip parengti verslo planą, rašiau ne viename savo straipsnyje anksčiau. Buvo apžvelgta, kaip parengti verslo planą, kokios turi būti jo dalys, kas jose rašoma, kaip paruošti veiklos ataskaitą ir pristatymą. Dabar pateiksiu paskutiniuosius apibendrinimus: vadyba ir verslo planas – ką daryti ir ko ne? 1. DALINKITĖS VERSLO PLANU. Jei norite, kad jūsų kompanijai sektųsi, neužrakinkite verslo plano stalčiuje. Leiskite su verslo planu susipažinti visiems darbuotojams – jeigu jie žinos planuojamą įmonės dinamiką, jūs turite didesnius šansus pasiekti tikslus. Be to, kuo daugiau žmonių žinos tikslus, tuo daugiau idėjų cirkuliuos. Svarbu, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi atsakingas už įmonės sėkmę. 2. EMOCIJOS. Kaip jau turbūt matėte iš pateiktų verslo plano formų, iš esmės tekstas turi būti trumpas ir konkretus. Vis dėlto nepamirškite, kad žmonės visus sprendimus priima vadovaudamiesi ne tik logika, bet ir emocijomis, todėl jūsų verslo planas, nors parašytas santūria kalba, turi paveikti jį skaitančiojo emocijas. 3. TYRIMAS. Tai kritiškai svarbu: turite kruopščiai ištirti rinką, konkurentus ir savo stipriąsias bei silpnąsias puses.

Verslo galimybės ir sunkumai Lietuvoje

Lietuvoje dažnai sakoma, kad verslo galimybės yra prastos. Tas nėra visiška tiesa. Žinoma, sunkumų tenka patirti kiekvienam verslininkui ir šiltnamio sąlygos Lietuvoje nesudaromos, bet ieškantiems verslo galimybės atsiveria. Drįstu manyti, kad smulkusis verslas labai dažnai bijo surizikuoti, pabandyti plėstis, prašyti papildomo finansavimo galimybių, nors tam galimybės egzistuoja. Vienas iš sunkumų Lietuvoje verslininkams kyla dėl to, kad jie vengia megzti ryšius, nors būtent ryšiai yra vienas iš sėkmę lemiančių aspektų. Galimybės atsiveria tiems, kurie susikoncentruoja ir siekia tikslo, tačiau nusiteikite, kad pirmiausia reikės įdėti daug darbo ir kantriai siekti atpildo. Jei pagrindinis variklis bus godumas ir greitas pelnas, verslas pasmerktas žūti. Nusiteikite, kad verslas bus jūsų viso gyvenimo veikla, nemanykite, kad per kelis metus susikrausite milijonus ir išvyksite į amžinas atostogas. Lietuvoje rinka yra nedidelė, bet jos poreikiai sparčiai kinta, taikykitės prie jų. Net jei iš pradžių nepasisekė žinokite, kad kiekvienas nusivylimas yra nauja galimybė. Kurkite verslą toje srityje, kuri jums įdomi ir turite daug žinių, o ne dėl to, kad galite kažką greitai ‘prasukti’. Jei norite greitų rezultatų, geriau prekiaukite akcijomis.

Verslumas: pirmiausia verslo pristatymas, o tada verslo planas

verslumas skatina pradėti verslą, o verslui reikia gero verslo plano. verslumas žmones dažnai pastūmėja pradėti gilintis į detales, bet to iš pradžių visai nereikia. Jūsų verslumas tikrai nenukentės nuo to, jei nepulsite daryti ilgo verslo plano. Pirmiausia pradėkite nuo plano pristatymo. Verslo plano pristatymas turi būti planas jūsų verslo planui ir turite pradėti nuo jo, o ne atvirkščiai. Pristatyme turi būti pasakytas visa svarbiausia informacija, o išsamus verslo planas turi tik padėti detalizuoti informaciją. Jei darysite šitaip, iškart suprasite, kurios dalys yra aktualios ir tai jums neleis nukrypti į bereikalingas smulkmenas. Dėl mažesnės apimties pristatymą lengviau patikrinti, o tai yra būtina. Turite parengti pristatymą, tada nuodugniai patikrinti visus faktus, pasistenkite kritiškai jį įvertinti ir patobulinkite. Tik tada, kai pristatymas atrodys idealus, pradėkite rašyti išsamų verslo planą. Rašydami verslo planą taip pat venkite labai didelės apimties, ji su priedais turi neviršyti 20 puslapių. Jei prirašysite daug neesminių faktų, jūsų verslo planas bus tiesiog numestas ir neperskaitytas, o tai reikš, kad finansavimo negaunate.

Sėkmingas verslas prasideda nuo verslo plano: veiklos ataskaita

Sėkmingas verslas prasideda nuo verslo plano, apie kurio dalis pasakojau jau anksčiau. Dabar plačiau paaiškinsiu kai kurias itin svarbias verslo plano vietas. Atminkite, sėkmingas verslas yra darbo rezultatas, ne iš dangaus nukritusi sėkmė. Taigi, kokios verslo plano vietos turi sulaukti išskirtinio jūsų dėmesio? Pirmoji vieta, į kurią verta sutelkti savo dėmesį yra veiklos ataskaita, kuriai turėtumėte skirti vieną ar du lapus. Suprantama, kad investuotojai nori sužinoti ne tik tai, ką jūs planuojate daryti ateityje, bet ką jau esate nuveikę. Būtent ši dalis turi sudominti, suintriguoti investuotojus, nes tik tuomet jie pasidomės jūsų verslo ir tolesnėmis verslo idėjomis. Jei veiklos ataskaita nekels susidomėjimo, niekas tikrai negaiš savo laiko gilinantis į jūsų verslo detales. Antras dalykas yra aktualus jums patiems: nors investuotojai dažnai savo nuomonę susiformuoja dar verslo pristatymo metu, jums labai svarbu apsibrėžti aiškius savo verslo tikslus (KĄ norite pasiekti), strategiją (KAIP to sieksite) ir smulkesnius žingsnius (kas, kur, kada). Aiškus ir detalus verslo planas leis jums būti užtikrintiems ir kels pasitikėjimą.

Kas yra verslo planas?

Verslo planas – tai dokumentas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstoma esminė informacija apie įmonės esamą situaciją, veiklą, tikslus, poreikius ir planus bei prognozuojamas veiklos kryptis, perspektyvas ir rezultatus. Verslo planas padės nuspręsti, ar Jūsų idėją verta įgyvendinti.

Kodėl rengiamas verslo planas:

• verslo kūrimui ar plėtojimui
• banko paskolai, ilgalaikiam kreditui gauti
• valstybės remiamam kreditui gauti
• greitą kreditą iš banko gauti
• apyvartinių lėšų papildymui
• ES paramai gauti
• investuotojams pritraukti

Parengtas verslo planas naudingas, kadangi:

• Padeda struktūrizuotai nustatyti įmonės dabartinę būklę įmonės klientų, tiekėjų, darbuotojų, konkurentų atžvilgiu;
• Padeda apsibrėžti būsimos naujos veiklos ar esamos veiklos tikslus, marketingo, pardavimų strategijas, personalo planą, technologinius procesus, finansinį planą;
• Padeda pritraukti reikiamą kapitalą, investicijas, ES paramą;
• Padeda įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą, potencialias rizikas.

Verslo plano rengimas gali būti reikalingas konkrečiai situacijai arba gali būti nuolat peržiūrimas, koreguojamas ir pritaikomas kasdienėje veikloje kaip pagalbininkas siekiant ir kuriant verslo sėkmę. Jis rengiamas priklausomai nuo konkrečios situacijos ir konkretaus poreikio, dėl to gali skirtis ir plano turinys. Taigi, verslo planą gali sudaryti tokios dalys:

• santrauka
• įmonės pristatymas
• tikslų apibrėžimas
• rinkodaros planas
• gamybos / paslaugų teikimo aprašymas
• vietos analizė
• patalpos
• įrengimai
• logistika
• žaliavos
• tiekėjai
• pardavimų prognozė
• valdymas ir personalas

Šios verslo plano dalys yra labai svarbios, todėl apie jas išsamiau parašysiu kitame savo straipsnyje. Tikiuosi, tai bus naudinga medžiaga ir padės pasirengti verslo pradžiai.

Verslumo svarba darbo rinkos santykiams

Nors jaunimas gal būt nevisiškai mato save antrepreneriais dėl savo patirties ar finansų stokos, tačiau jie suinteresuoti verslumu ir daugelis jų tiki, kad savas verslas ar savisamda (self-employment) yra įmanoma. 2009 m Europos Komisijos „Eurobarometer“ agentūra atliko apklausą visoje Europoje ir kitose pramoninėse šalyse, siekdama sužinoti apie asmens požiūrį į savarankišką darbą ir verslo pradžią.

Apskritai 28% ES žmonių nurodė, kad savisamda arba “visai realu“ arba “gana įmanoma“ per artimiausius 5 metus. Šis skaičius vis dėlto mažesnis nei Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos, kur 36% ir 49% žmonių matė savisamdą kaip “labai“ arba “gana įmanoma“ per ateinančius penkerius metus.

Šiame tyrime pažymėtina, kad požiūris į savo verslo kūrimą, savisamdą mažėja su amžiumi. Dvi jauniausios amžiaus grupės (15-24 metų ir 25-39 metų), yra labiausiai suinteresuotos pradėti savo verslą (atitinkamai 40% ir 42%) ir nurodė, kad per ateinančius penkerius metus yra arba “visai realu“, arba “gana įmanoma“. Tai daug daugiau nei 40-54 ir daugiau nei 55 amžiaus grupėse, atitinkamai 29% ir 13%.

Kad jaunimas turi didžiausią verslumo potencialą, pagrindė kitas „Eurobarometro“ apklausos klausimas, ar antrepreneriai yra naujų darbo vietų kūrėjai? Su šiuo atsakymu labiausiai sutiko 15-24 metų grupės respondentai.

Siekiant kuo labiau sudominti jaunus žmones verslumu, būtina jiems suteikti verslumo ugdymo pagrindus įvairiuose švietimo sistemos lygiuose. Europos komisijos užsakymu buvo atlikti tyrimai apklausiant absolventus apie verslumo ugdymo svarbą iš 9 skirtingų šalių universitetų. Apklausoje dalyvavo apie 3000 absolventų iš Švedijos, Airijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Suomijos, Ispanijos, Vokietijos, Olandijos. Respondentai buvo suskirstyti į tris grupes.

Absolventai, kurie studijų metais išklausė verslumo ugdymo modulį (grupės amžiaus vidurkis 32 metai). Absolventai, kurie jau yra įsteigę savo įmones ir vykdo veiklą (amžiaus vidurkis 28 metai). Ir absolventai neišklausę verslumo ugdymo modulio studijų metais (amžiaus vidurkis 34 metai).

Tyrimas atskleidė, kad savarankiškai dirbančiais darbuotojais (savisamda) santykinai daugiau nori būti asmenys išklausę verslumo modulį. Iš pirmosios grupės tokių respondentų buvo 55%. Iš antrosios grupės – 57%, iš trečiosios grupės – 42%.

Įgytos žinios padėjo realizuoti naujas verslo galimybes nurodė 68% respondentų iš pirmos ir antros grupės. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad iš karto po verslumo kursų baigimo lengviau darbą rando 78% respondentų iš pirmos grupės, 66% – antros grupės ir tik 59% iš trečios grupės.

Nuosavas verslas: viskas prasideda nuo idėjos (II)

Pagrindinis rinkos dėsnis yra pasiūlos ir paklausos pusiausvyra, todėl verslo idėja gali atsirasti iš nepilnai patenkinto klientų poreikio arba iš pasiūlos: jūs turite kažko per daug: laiko, pinigų, kompetencijos, priemonių, žinių, energijos. Gera verslo idėja gali šauti į galvą bet kur ir bet kada. JAV Nacionalinė nepriklausomo verslo federacija domėjosi, iš kur verslininkai semiasi idėjų savo verslui. Apklausos rezultatai rodo:

Sakoma, kad 90 % ieškomų sprendimų jau vienur ar kitur yra atrasti ir įgyvendinti, reikia tik atidžiau apsidairyti. Legendinis išradėjas Thomas Edisonas yra pasakęs, kad geriausias naujų idėjų ieškojimo būdas – tarpininkauti jau egzistuojančioms.

Pavyzdžiai:
1. Dauguma vartotojų jau seniai piktinasi tuo faktu, kad labai dažnai produktai, kuriuos jie nusiperka, būna ties galiojimo laiko pabaigos riba.

Būtent šį klausimą pradėjo spręsti Startklaido universitetas (Didžioji Britanija), kurio specialistai beveik pagamino naują pakavimo medžiagą, kuri keičia savo spalvą ir taip praneša, kad maistas greitai suges ir įspėja, kad tokio maisto nereikia pirkti arba reikia kuo greičiau suvartoti, jei jis guli jūsų šaldytuve. Pranešama, kad pakuotė-signalizacija bus plačiai naudojama maždaug po poros metų.

2. Lietingam rudens sezonui galima pristatyti itin aktualią idėją verslui – prekybą skėčiais, kurie keičia savo spalvą nuo lietaus lašų.

Įsivaizduokite, kaip trauktų akį toks išskirtinis skėtis! Juk dažniausiai Lietuvoje matome juodas arba vienspalves apsaugos priemones nuo lietaus. Tokie skėčiai būtų ne tik praktiškas bei ypač madingas rudens akcentas, bet ir geros nuotaikos garantas.

Nuosavas verslas: viskas prasideda nuo idėjos (I)

Jeigu norite pradėti verslą – įvertinkite tai, ką mokate, ir tai, ką mėgstate, nes sėkmė dažniausiai ateina suderinus profesiją ir pomėgius. Bet kurio verslo pagrindas – aiški, perspektyvi ir konkurencinga sėkmingai įgyvendinta idėja.

Galvoti apie savo verslą reikia pradedant nuo idėjos, kurią norite įgyvendinti ir kuri jums turėtų atnešti pelno. Jei idėja jums labai patinka, tačiau neduos jokios finansinės naudos, galite ją įgyvendinti, tačiau tai nebus verslas, o tik jūsų hobis, saviraiška.

Verslas seksis, jei darysite tai, kas jums patinka ir malonu. Prieš pradėdami verslą, turite įvertinti savo idėją: ar ji gera, ar pasiteisins, ar verslas bus naudingas, ar jis bus pelningas, ar atneš sėkmę. Patartina pradėti įgyvendinti savo verslo idėją tik išsiaiškinus, kokių rezultatų tikitės ir kuo rizikuojate.

Pabandykite atsakyti į kelis klausimus:

 Kiek kainuos verslo pradžia ar pakankamai turite lėšų?
 Jeigu reikės papildomo finansavimo, ar sugebėsite patenkinti bankų keliamus reikalavimus?
 Ar gerai išstudijavote būsimos prekės ar paslaugos rinką?
 Kuo Jūsų idėja pranašesnė už kitas, jau įgyvendintas?
 Kodėl Jūsų pagaminta prekė ar teikiama paslauga bus reikalinga?
 Kas bus Jūsų vartotojai ir ar juos žinote?
 Kas bus Jūsų konkurentai, kuo Jūs esate pranašesni už juos?

Tik viena iš 3 000 idėjų pasiekia tikslą, t. y. ne tik atsiperka į jos realizavimą investuotos lėšos, bet ir garantuojamas didelis bei spartus augimas. Norint, kad verslo idėja, produktas ar paslauga turėtų komercinę vertę, ji turi spręsti problemą geriau, pigiau ar greičiau, negu šiuo metu esami produktai ar paslaugos, o naujojo produkto savybės turi būti iš esmės geresnės, nei jau esamų.